miglinėti

miglinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. miglinti; vaikštinėti gerai nematant, slampinėti, žioplinėti: Ans miglinė́ja, t. y. kaip miglõ[je] vaikščioja J. Nemiglinėk, kaip akių nustojęs! Yl. Ko čia miglinė́ji tamsė[je]! KlvrŽ. Ar ilgai dar reiks čia patamsiais miglinė́ti? Brs. Kame tu miglinė́ji, ko pri darbo neitì? Skd. | prk.: Ne gyvena, bet miglinė́[ja] (gyvena be nuovokos) tas miglius visą savo amžių Šts.